botizâ  bo|ti|zâ  [CO]

  1. v.intr., v.tr. fâ bots, sunâ bots, soredut des cjampanise cun dute melodie / lis cjampanis paesanis / e botizin la agunie (Toni Broili, La metamorfosi udinese dai 17 Març ai 24 Avrîl 1848); intai borcs li cjampanis a botizein di fiesta (Pier Paolo Pasolini, Il cuarantasinc)
    Sin. bati
    Var. botezâ
  2. v.tr. cjoli vielu àn botizât dute la sere parcè che al faseve lis bielis a une vedranate (Giulio Andrea Pirona, Ercole Carletti, Giovanni Battista Corgnali, Il Nuovo Pirona)
    Sin. cjoli pal cûl , cjapâ pal cûl , cjoli pal boro , cjapâ pal boro , cjoli in zîr , menâ ator , menâ pal boro , menâ pal cûl , menâ pal nâs , burlâ , cjançonâ , coionâ , mincjonâ , ridi , ridi vie , ridi fûr , cjoli ator , remenâ , sorâ , cjapâ pal nâs , cjoli pal nâs , cjapâ in zîr , dâ la soie , botonâ , cjoli vie , dâ la botonade