copâsi  co|pâ|si  [AF]

  1. v.pron.intr. procurâsi la muart cun intenzionalitât«Mi copi !», i berghelave, «o voi a inneâmi!» (Riedo Pup, Caposassi); par chei che si copin no jere redenzie; no predi, no aghe sante, no un glon di cjampane (Pieri Menis, A uciei cu lis archetis)
    Sin. maçâsi , suicidâsi
    1. dâsi la muart un cun chel altrisi sintivin i colps di metraie: si copavin partigjans e todescs (Pieri Somede dai Marcs, La letare de mame)
  2. v.pron.intr. finî par murî, ancje cence intenzionalitât, par fatalitât«E parcè no i âstu trat [al jeur]?» i àn domandât. «Mah - dissal Milio - o ai calcolât che cun chê velocitât li, al devi sei lât a copâsi istès» (Riedo Pup, I furlans e la cjace)
    Sin. lâ a fâ mantiis di bocâl , lâ a fâ tiere di bocâi , lâ a mangjâ il lidric pal poc , lâ a scoltâ i grîs , lassâ la scusse , murî , tirâ il pît , tirâ i sghirets
  3. v.pron.intr. (fig.) dâi sot cun dut l'impegn o ancje cun masse impegnnancje par chei là no veve di jessi masse legre. Si copavin di lavorâ e par interès si roseavin tra di lôr, ancje se a jerin siôrs e parincj (Carlo Sgorlon, Prime di sere)
    Sin. bati pîts e mans , dâi daûr , dâi sot , dâsi ator , dâsi da fâ , dâsi lis mans ator , doprâsi , impegnâsi , impleâsi , machinâ , manezâsi , messedâsi , metisi sot , procurâ , sbraçâsi , smalitâ , smaniâ , bacilâ , bailâ , cori , mateâ