piticâsi pi|ti|câ|si [BF]
-
v.pron.intr.
fâsi dispiets o vê un contrast, une discussion, une barufe, ancje no dome a peraulis:
si metin a piticâsi, tant che a colin inte tiere e si poçolin di gnûf il vistidut (Miriam Pupini, Aghe e savon)
Sin. cuistionâ , begâ , dâsi dai dincj , discjavelâsi , pitimâsi , pitufâsi , radegâ , rebecâ , rebecâsi , ticâsi , tichignâsi , tirâsi pai cjavei , tirâsi pai dincj , barufâ