azonzi  /-ò-/  a|zon|zi  [CO]

  1. v.tr. fâ une sume o meti une cierte cuantitât par rivâ a une sume
    Sin. sumâ , zontâ
    Var. azunzi , zonzi , onzi3
  2. v.tr. meti in plui, meti dongje di altris elements de stesse sorte o di altre sortei azonç po ancja dei stecs daprûf di un çoc (Zuan Josef Busiç, La Eneide di Virgjili); racolte dai nons di vegjetâi: cui che l'intint colaborâ [...] al po azonzi lis osservazions che al crôt, altris nons usâts tai paîs vicins, e il propri non (Achil Telin, La Patrie Ladine, I, 2)
    Sin. meti , meti sù , rionzi , inzontâ , zontâ
    1. dâ in plui, tant che regâlal Lunari gnûf ai azont il prisint opuscul (Toni Broili, I trucs furlans 1847)
  3. v.tr. dî, o ancje scrivi, comunicâ e v.i., alc in pluius ai dit quantum satis; / soltant azonzarai, che nel gnûf àn / a 'nt provarìn di tristis e di buinis: / tâl l'è il destin uman (Pieri Çorut, Il Strolic furlan par l'an 1851)
    Sin. inzontâ , meti dongje , zontâ