azonzi
/-ò-/
a|zon|zi
[CO]
-
v.tr.
fâ une sume o meti une cierte cuantitât par rivâ a une sume
Sin. sumâ
, zontâ
Var. azunzi
, zonzi
, onzi3
-
v.tr.
meti in plui, meti dongje di altris elements de stesse sorte o di altre sorte:
i azonç po ancja dei stecs daprûf di un çoc (Zuan Josef Busiç, La Eneide di Virgjili);
racolte dai nons di vegjetâi: cui che l'intint colaborâ [...] al po azonzi lis osservazions che al crôt, altris nons usâts tai paîs vicins, e il propri non (Achil Telin, La Patrie Ladine, I, 2)
Sin. meti
, meti sù
, rionzi
, inzontâ
, zontâ
-
dâ in plui, tant che regâl:
al Lunari gnûf ai azont il prisint opuscul (Toni Broili, I trucs furlans 1847)
-
v.tr.
dî, o ancje scrivi, comunicâ e v.i., alc in plui:
us ai dit quantum satis; / soltant azonzarai, che nel gnûf àn / a 'nt provarìn di tristis e di buinis: / tâl l'è il destin uman (Pieri Çorut, Il Strolic furlan par l'an 1851)
Sin. inzontâ
, meti dongje
, zontâ