slungjâ il nâs    [CO]

  1. loc.v. puartâ indevant la muse, soredut par sintî un odôr o par cjalâ miôrCabule in bande al spalanche i voi, al spice lis orelis, al slungje il nâs tal troput de int (Dino Virgili, La aghe da pît la cleve); jo o slungjavi il nâs di frut curiôs e o nulivi la peste de sô piel; ce che po mi visavi tes gnots malabiadis: l'odôr de fiere (Alan Brusini, L'odôr de fiere)
    Cfr. slungjâ il cuel , tirâ il cuel
Components: