razîr  ra|zîr  [BF]

  1. s.m. [CO] at di fâ crodi a cdn. alc che nol è par vê un vantaç in so damrazîrs, trucs e conivencis (Toni Broili, I trucs furlans 1847); lassait pûr che tancj altris si la spachin a cont di trufis, di usuris, di razîrs, di rapinis (Giuseppe Ferdinando del Torre, La fie capriçose e il contrabandîr)
    Sin. broi , imbroiade , imbroiadure , imbroieç , imbroionarie , imbroioneç , ingjanizie , rangjade , imbroi , trabossigne , trapel , truc1 , trufarie , ingjan
    Var. rizîr