razîr ra|zîr [BF]
-
s.m.
[CO]
at di fâ crodi a cdn. alc che nol è par vê un vantaç in so dam:
razîrs, trucs e conivencis (Toni Broili, I trucs furlans 1847);
lassait pûr che tancj altris si la spachin a cont di trufis, di usuris, di razîrs, di rapinis (Giuseppe Ferdinando del Torre, La fie capriçose e il contrabandîr)
Sin. broi , imbroiade , imbroiadure , imbroieç , imbroionarie , imbroioneç , ingjanizie , rangjade , imbroi , trabossigne , trapel , truc1 , trufarie , ingjan
Var. rizîr