spesseâ  spe|sse|â  [FO]

  1. v.intr. movisi svelt, soredut par no rivâ tart o par rivâ prime pussibil intun puestjes fûr; traviarsa la aga a mieza gjamba. Spessea: ma la fruta plui granda no pol stâgji daûr: «Cor Menia» sberla la mari: «cor che se no si neìn!» (Federigo Comelli, Il me paîs)
    Sin. movisi , niçâsi , bailâ , cori
    Var. pesseâ
  2. v.intr. fâ alc svelt, di presse, par rivâ in curt a un risultâto improfitai par sburtâ i membris de Comission a spesseâ cu lis voris e cu lis decisions (Adrian Cescje, Memoriis di politiche linguistiche)
    Sin. movisi , niçâsi , bailâ , cori
  3. v.intr. fâ alc cun impegnlis fantatis no cjantavin plui, i frutats no fasevin plui sintî lis lôr ridadis maliziosis, ducj a tasevin, a spesseavin a lavorâ (Pieri Somede dai Marcs, La bissebove)
    Sin. impegnâsi , dâi sot