gartuse
/gà-/
gar|tu|se
[CO, TS]
-
s.f.
bot.com.
(or.)
non gjeneric dal flôr des plantis dal gjenar Rosa, profumât, di colôrs diferents, cun spinis tal fros:
gartusis (rosis) par lis inamoradis (Luciano Spangher, Lucinìs)
Sin. garoful di spine
, rose
, rose di odôr
, garoful
, gartule
, garzule
Var. garduse
-
plante dal gjenar Rosa:
sparnissâ flors di gartusis e di sclopons par tiara che someavin tancj flocs colorâts (Luciano Spangher, Viarsa, un pôc di vita e un pôc di storia dal '800)
Sin. garofolâr
, rosâr
, garzolâr
, gartolâr