rimbombâ rim|bom|bâ [CO]
-
v.intr.
fâ un sun fuart che al ribat e al torne plui voltis:
scriui e berlis che fasin rimbombâ i crets (Luigi Gortani, Il tor di Mueç);
lis granadis a passavin ciulant rabiosis, lant a sclopâ abàs jù pai crets, jù pai prâts, jù pai boscs e tai jets dai flums. Lis valadis a rimbombavin come se un taramot lis ves savoltadis (Pieri Menis, Cemût che o soi restât caporâl)
Sin. rivocâ
Var. ribombâ