cantar
/cà-/
can|tar
[BF]
-
s.m.
[TS]
stor., archeol.
vâs antîc par bevi vin, cun dôs mantiis altis:
cjo chest biel cantar di aur, dal cuâl mio pari / soleva ristorâsi il gargar sut (Zuan Josef Busiç, La Eneide di Virgjili)
-
s.m.
vâs par fâ i bisugns
Sin. pitêr
, urinâl
, bocâl
, vâs di gnot
, vâs