bedecje /-dè-/ be|de|cje [CO]
-
s.f.
ramaçut sec di vît:
la sflameade alte di bedecjis e sveave ligrie dulintor (Sandri Secco dai Juris, La cusine dai vons);
si va cui amîs a cjapâ sù fassinis e bedecjis, bielis prontis intai curtîi e staipis intai cjamps, par preparâ il pignarûl (Cristina Noacco, Faliscjis)
Sin. stec
Cfr. bedec -
s.f.
[BF, TS]
fonc zâl, bon di mangjâ, lat. sient. Cantharellus cibarius
Sin. pierçulin , spirtele di mont