abàs  a|bàs  [FO]

  1. av. intun puest o intun plan plui bas:  "Tu podaressis ben dâmi doi fîcs" e disè a Meni Fari. "Magari che fos bon di lâ sù! Ma mi clopin lis gjambis, e stant abàs no ju jonç." (Luigi Gortani, Meni Fari)
    Sin. disot , jù , sot
  2. adi.inv. che al è intune posizion plui basse:  la ue sù pai roncs di Cleve e tes braidis abàs (Dino Virgili, La aghe da pît la cleve)
  3. prep. [BF] abàs di, da pît di:  un paîs de prime fasse di culinis, subit abàs lis monts (Roberto Ongaro, Cretevierte)
    Sin. sot , abàs di , da pît di
  4. inter. par pandi contrarietât, oposizion, ostilitât, soredut sociâl, politiche e v.i.:  "Abàs, abàs il siôr! / Nô sin lavoradoris, / cumò farìn lis sioris; / abàs il siôr, abàs!" (Emilio Nardini, Il Siôr e lis Âfs); ducj a berghelin, ducj a urlin: Vive! Abàs! (Tarcisio Venuti, La cjase di Toni)
    Sin. jù
Polirematichis e espressions idiomatichis Proverbis:
  • bisugne cjalâ abàs prin di mudâ il pas
Cul patrocini di
Universitât dal Friûl