peruç  /-ùç/  pe|ruç  [AF]

  1. s.m. (var.) viôt piruç siespis, peruçs e piarsui / e sglovin i ramaçs (Giuseppe Edgardo Lazzarini, L'Istât); a rivavin la fuiace, biscots, caramelis, miluçs, peruçs e coculis. Al jere propit un grant biel Nadâl di paîs (Tonin Cjapielâr, O ai di fâ il presepi)