pensîr  pen|sîr  [FO]

  1. s.m. (var.) viôt pinsîr Meni al si cuietà e al lassà svolâ lontan il so pensîr (Pieri Somede dai Marcs, Il segno); e ancjemò dongje il pensîr che lis bombis a rivassin fin alì e po i sbandâts, i Mucs, i Cosacs … (Lucio Perès, Int mê)