infrontâsi in|fron|tâ|si [CO]
-
v.pron.intr.
fâ fuarce cjapant un pont di poie, pal solit cui pîts:
il Çuet al puartà incà la gjambe di fier, si infrontà sun chê buine, al fasè cricâ lis cenglis [de protesi], e al jevà sù (Riedo Pup, I zimuluts dal Çuet);
la gjata a si fermà, a tirà sot di se las talpas devôr, si infrontà su chês devant (Leonardo Zanier, L'amôr nol è afâ di nemâi: par esempli una gjata)
Sin. pontâsi , impontâsi