infrontâsi  in|fron|tâ|si  [CO]

  1. v.pron.intr. fâ fuarce cjapant un pont di poie, pal solit cui pîtsil Çuet al puartà incà la gjambe di fier, si infrontà sun chê buine, al fasè cricâ lis cenglis [de protesi], e al jevà sù (Riedo Pup, I zimuluts dal Çuet); la gjata a si fermà, a tirà sot di se las talpas devôr, si infrontà su chês devant (Leonardo Zanier, L'amôr nol è afâ di nemâi: par esempli una gjata)
    Sin. pontâsi , impontâsi
Cul patrocini di
Universitât dal Friûl