inemorâ  i|ne|mo|râ  [CO]

  1. v.tr. (var.) viôt inamorâ a jerin a spalancâsi lis pivis sul ôr dai trois sù e jù pai roncs, lis violis a inemorâti sui rivâi e sui remis (Meni Ucel, La "Fieste dai Roncs")