imbambinîsi  im|bam|bi|nî|si  [CO]

  1. v.pron.intr. pierdi la inteligjencela droghe ti fâs imbambinî dal dut (AAVV, Sul florî)
    Sin. instupidîsi , insemenîsi , incoionîsi
    1. (fig.) no doprâ o no disvilupâ la inteligjencepierdi timp a imbambinîsi denant de television (AAVV, Sul florî)