franze
fran|ze
[CO]
-
s.f.
ôr decorât, in particolâr, ôr di tiessût cui cjaveçs dai fîi lassâts libars par bielece:
[...] il Santissim sot il baldachin lusorôs. Al è dut un lusî di perlis, di franzis di aur, di arint, di galons di sede (Pieri Somede dai Marcs, Corpus Domini);
cotulis, cjamesutis e façoletons, dutis semenadis di rosutis, di galis, di franzis (Giovanni Pillinini, Discors cu la mari)
Sin. pinie
-
s.f.
çuf di cjavei taiât regolâr che al ven jù sul cerneli
Sin. pinie
-
s.f.
[TS]
tess.
maie di fîl dûr che e covente par fissâ il fîl de urdidure tal subli o tal sublet
-
s.f.
ornament o zonte tal contâ o tal descrivi:
al veve sintude chê storie da Mirai, Dio lu sa cetantis voltis, e ogni volte cun cualchi franze e cualchi floret di gnûf (Giovanni Gortani, A la sagre di Mion)
Sin. floret