carbonizazion /-òn/ car|bo|ni|za|zi|on [BF]
-
s.f.
trasformazion di materiâl organic, pal solit vegjetâl, in cjarbon, par vie de combustion cun pôc ossigjen o de fossilizazion:
i rescj vegjetâi in cundizions normâls no si conservin, dome cu la carbonizazion a deventin stabii e a puedin rivâ fin a nô (Andrea Pessina, Gaetano Vinciguerra, La preistorie in Friûl)
Var. cjarbonizazion , cjarvonizazion