campo  cam|po  [CO, TS]

  1. s.m. zûc di fruts, soredut di frutis, che si zuie saltant suntun pît e sburtant indenant un clap o alc altri intun complès gjeometric segnât par tiere, formât pal solit di siet cuadrâts e un semicercli insommi rimpinavi sù pai arbui a cucâ intai nîts dai uciei; o pacjavi intai roiuts in cjace di gjambars e di crots. O vevi simpri i zenoi scussâts. Che mi visi, o ai zuiât avonde pôc di "campo" o di "cjasute" (Gianni Gregoricchio, Trê feminis)
    Sin. campanon