botonâsi
bo|to|nâ|si
[CO]
-
v.pron.intr., v.pron.tr.
sierâ alc che si à intor cuntun boton o cun plui botons:
jê si veve inecuarte des vogladis di Tomâs e e veve tacât a botonâsi (Mario De Apollonia, Il timp par ledrôs);
i plasevin lis cjamesis, massime chês blancjis, e sa lis botonave fin al ultin boton dal cuel (Margarite Cogôi, Il misteri di Vigji)
Sin. imbotonâsi
-
v.pron.intr.
dîsi frasis o batudis un cun chel altri par ridisi fûr o par stuzigâsi:
no àn fat che botonâsi tra di lôr (Giulio Andrea Pirona, Ercole Carletti, Giovanni Battista Corgnali, Il Nuovo Pirona)
Sin. cjolisi pal cûl
, cjapâsi pal cûl
, cjolisi pal boro
, cjapâsi pal boro
, cjolisi in zîr
, menâsi ator
, menâsi pal boro
, menâsi pal cûl
, menâsi pal nâs
, burlâsi
, cjançonâsi
, coionâsi
, mincjonâsi
, ridisi vie
, ridisi fûr
, cjolisi ator
, remenâsi
, sorâsi
, cjapâsi pal nâs
, cjolisi pal nâs
, cjapâsi in zîr
, dâsi la soie
, cjolisi vie
, dâ la botonade