sfueâ2  sfue|â  [CO]

  1. v.tr. passâ lis pagjinis di un libri, di un gjornâl e v.i.si sta pôc a sfueâ lis pagjinis di chês storiis (Pieri Somede dai Marcs, Ta la ombre dal santuari); Luîs al sfueà inmò une volte dut il gjornâl (Agnul di Spere, Spietant)
    Sin. disfueâ2
    Var. sfueiâ2