sfueâ2 sfue|â [CO]
-
v.tr.
passâ lis pagjinis di un libri, di un gjornâl e v.i.:
si sta pôc a sfueâ lis pagjinis di chês storiis (Pieri Somede dai Marcs, Ta la ombre dal santuari);
Luîs al sfueà inmò une volte dut il gjornâl (Agnul di Spere, Spietant)
Sin. disfueâ2
Var. sfueiâ2