presintiment  /-ènt/  pre|sin|ti|ment  [CO]

  1. s.m. percezion, ancje pôc precise, di alc prime che al sucedidi improvîs une grant pene, / un sigûr presintiment, / mi visave in lontanance / di cualchi altri patiment... (Francescje Nimis Loi, Cjampanili dal mio Domo, tu âs piardude la tô vôs); al menava al cjâf cuntun brut presintiment (Celso Macôr, Pieri)
    Var. presentiment