presintiment /-ènt/ pre|sin|ti|ment [CO]
-
s.m.
percezion, ancje pôc precise, di alc prime che al sucedi:
di improvîs une grant pene, / un sigûr presintiment, / mi visave in lontanance / di cualchi altri patiment... (Francescje Nimis Loi, Cjampanili dal mio Domo, tu âs piardude la tô vôs);
al menava al cjâf cuntun brut presintiment (Celso Macôr, Pieri)
Var. presentiment