organizadôr or|ga|ni|za|dôr [CO]
- adi., s.m. che, cui che al organize, che al inmanee, che al met sù azions, iniziativis, struturis complessis: i organizadôrs di fiestis di bal (Riedo Pup, Ligjeris, barabis e pacifiscj); i organizadôrs vevin fat li robis in grant, une sagre che in paîs no si veve mai viodude cussì (Zuan Morsan, Zovin di lune)