luiarin /-ìn/ lu|ia|rin [BF, TS]
-
s.m.
ornit.com.
uciel de famee dai Fringjilidis, cun individuis masculins di colôr pal plui vert cun maglis scuris e zalis, esemplârs feminins cun colôrs mancul vivarôs, lat. sient. Spinus spinus:
grant passion di cori a cjace, / cuant che jere la colmace / [...] / di frisots, di mazurins, / di gjaluts, di faganei, / zenevrons e luiarins (Zaneto, La bataie dal gran)
Var. luiar