luiarin  /-ìn/  lu|ia|rin  [BF, TS]

  1. s.m. ornit.com. uciel de famee dai Fringjilidis, cun individuis masculins di colôr pal plui vert cun maglis scuris e zalis, esemplârs feminins cun colôrs mancul vivarôs, lat. sient. Spinus spinusgrant passion di cori a cjace, / cuant che jere la colmace / [...] / di frisots, di mazurins, / di gjaluts, di faganei, / zenevrons e luiarins (Zaneto, La bataie dal gran)
    Var. luiar
Cul patrocini di
Universitât dal Friûl