lisimâsi li|si|mâ|si [BF]
- v.pron.intr. fruiâsi di un tiessût, des sôs fibris che a son simpri plui raris e rotis
- v.pron.intr. (fig.) fruiâsi, ruvinâsi, lâ al mancul ancje di alc che nol è un tiessût: la Ane, e veve scomençât a lisimâsi (Maria Forte, La aghe dal Ariul); al è, pa li robi, na muart che a si strissina tal timp, un lisimâsi (Novella Cantarutti, A si slungjin li ombreni)