insavorîsi  in|sa|vo|rî|si  [CO]

  1. v.pron.intr. (ancje fig.) cjapâ plui savôrmeti adun il rîs e messedâ e fogolâ, par che si insavorissi par ben (Giorgio Pascoli, Il litum. Jerbis salvadiis te cusine)
  2. v.pron.tr. (ancje fig.) fâ che in bocje al resti un savôrinsavorîsi i lavris / di bussades (Umberto Valentinis, Te gnot che si incjante)
    Sin. savorîsi
Cul patrocini di
Universitât dal Friûl