ingusiâ in|gu|si|â [BF]
- v.tr. (ancje ass.) jemplâ di plasê, di emozion: se us disès po che [la polente] rifrescje / che riscjalde, che ingusie, / che la Schice çoche vie / jo mai plui no finirès (Toni Broili, Filipiche sgnocolose); e jê mi fâs ih! ih! / Ma ce chê tô ridude / mi à dut ingusiât, / va pûr cun libertât, / passone dut il dì (Toni Broili, Il lunari furlan cun diviars trucs pal bisest 1848)