ingranât2  in|gra|nât  [CO]

  1. adi., s.m. viôt miluç ingranât l'ingranât, ulive, nole, / piarsul, gnespul, armelin / e la vît cu la ue pignole / lu ristorin un tantin (Toni Broili, La cjadude di Adam)
Polirematichis e espressions idiomatichis