ingjavadure
/-ù-/
in|gja|va|du|re
[BF]
-
s.f.
azion e risultât di ingjavâ
-
s.f.
spazi vueit che al va indentri intune superficie:
si podeve viodi i ultins rais di soreli a filtrâ jenfri lis ingjavaduris dai balcons (Jolanda Mazzon, Nuie come prime)
Sin. ingjâf
-
s.f.
[TS]
sart.
jentrance te forme dai tocs di tiessûts che a formin une cjamese, une gjachete, une maie e v.i., li che si va a cusî altris parts:
tu âs fat la ingjavadure des maniis masse largje (Giulio Andrea Pirona, Ercole Carletti, Giovanni Battista Corgnali, Il Nuovo Pirona)