incapossâsi in|ca|po|ssâ|si [CO]
-
v.pron.intr., v.pron.tr.
vistîsi, cuvierzisi cun alc che al pare ben:
mestri Simon si è incapossât te sô gabane (Giovanni Gortani, Il meracul di Sant Antoni)
Sin. tapossâsi , taponâsi , intapossâsi
Cfr. incapotâsi , intabarossâsi , intabarâsi