improntâsi  im|pron|tâ|si  [CO]

  1. v.pron.intr. fâ ce che al covente par jessi pront, preparâte fo une des primis a jevâsi e improntâsi chê matine (Jolanda Mazzon, Di là de rêt); femini che a finissin da improntâsi prin da zî in glesia (Novella Cantarutti, Lis zoiis)
    Sin. prontâsi , preparâsi
  2. v.pron.tr. preparâ alc par seimprontâsi il jet; improntâsi di mangjâ
    Sin. prontâsi , preparâsi