framentazion  /-òn/  fra|men|ta|zi|on  [CO]

  1. s.f. [BF] il rompi o il rompisi in tocs e il so risultât
  2. s.f. division in tantis parts a nivel concetuâl, teoric, economic, organizatîf e v.i.la framentazion e la polverizazion des proprietâts agriculis no àn permetût di resisti aes gnovis esigjencis di produzion (Adrian Cescje, Memoriis di politiche linguistiche); lis ultimis elezions parlamentârs dai 3 di Jugn a àn evidenziade une grande framentazion dal vôt (Tjaša Gruden, Viers l’incaric a Janša pal gnûf Guvier)