cartolarie  /-ì-/  car|to|la|ri|e  [CO]

  1. s.f. buteghe li che si vent cjarte, sfueis, libris di scrivi e articui di cancelarieai prins di Setembar […] si viodin scuelârs, students e gjenitôrs jemplâ lis cartolariis par comprâ l'ocorint par l'an scolastic (Aldo Gallas, Il spicelapis "firmât")
    Sin. cjartarie
    Cfr. cjartâr , cartolâr