bravâ bra|vâ [FÛ]
-
v.intr.
compuartâsi in maniere braurose, svantâsi, fâ il bulo:
e che a nol ves stât trop nancj a bravâ, / se a nol vê però voia di murî (Eusebi Stele, Un zelôs vîs di caz volê impidî);
tu âs un biel milantât in lûc sigûr / e tu pos ben bravâ tra lis muraiis (Zuan Josef Busiç, La Eneide di Virgjili)
Sin. bulâ